- pūsterėti
- pū́sterėti, -ėja (-ia), -ėjo I, J; LTII70 žr. pūstelėti: 1. Iš lengvo pū́sterėjo vėjelis Skr. 2. Tai jis kaip pūsterėjo per abi šnirpli, tai anuos teip kaip perkūnas numušė atgal BsPIV166. Pamaišęs su nagais, pūsterėjęs – ir javai išvalyti BsMtI34.
Dictionary of the Lithuanian Language.